viaukšt

viáukšt interj., viaũkšt Lnk 1. Kair, Up žr. viaukt 1: Einu par kiemą, tik viaũkšt viaũkšt priešais šunytis Rs. Viáukšt šunukas – beįeinąs ubagas! DūnŽ. 2. trumpam pasakymui žymėti: Nemirė, ka būtų miręs, vis kas viáukšt būtų pasakęs DūnŽ. 3. prieštaravimui nusakyti: Priš tėvą i viáukšt negalėjai pasakyti, būtų dantys išbirę Krš. ║ kartojant nusakomas priešgyniavimas: Toks krupis, o viáukšt viáukšt savo varo Tl. 4. sukirtimui nusakyti: Viáukšt su rykšte par kojas Jdr. Vaikas su šaukštu par kramę viaũkšt, i pasitrauks Lkž.

◊ nė̃ viáukšt visai nieko, nė žodžio (nesakyti): Tokie nevėkšlos, nė̃ viáukšt pryš nesako Rdn. Tas vaikelis nė̃ viáukšt nepasakė i numirė Jnš. Duokiatės, riskiatės, nė̃ viáukšt [vaikaičiams] nesakau Krš.